Istorijos

SOFIJA.

Sofijai diagnozuotas specifinis mišrus raidos sutrikimas, kuriam būdinga sutrikusi motorika, įvairios fobijos, sutrikusi verbalinė funkcija.

Pasitarus su gydytojais buvo nuspręsta mergaitei padovanoti delfinų terapiją.

Ne vienas mokslinis tyrimas tvirtina, kad delfinų terapija aktyvina žmogaus imuninę sistemą, stiprina organizmo apsaugines reakcijas. Žmogaus sąveika su delfinu džiugina ir tokiais rezultatais kaip teigiamos emocijos, vidinė ramybė, endorfinų gamyba.

Sofijos mamytė labai dėkinga už suteiktą galimybę dalyvauti delfinų terapijos sesijose: “Po delfinų terapijos dukrelė tapo savarankiškesnė, reiškia daugiau emocijų, entuziastingai “dirba” lūpomis, mėgina kalbėti. Labai pagerėjo vaiko bendras aplinkos suvokimas. Mums terapijos efektas akivaizdus”.

O Aušaičiui geriausia dovana – matyti Sofiją besišypsančią.

AMELIJA.

Kai Amelija gimė, gydytojai nieko blogo nepastebėjo. Po kelių mėnesių jos raumenų tonusas buvo žemesnis nei kitų kūdikių, bet raida atrodė normali. Tačiau, kai suėjo pusė metukų, prasidėjo epilepsijos priepuoliai.

Mergaitė augo, mokėsi sėdėti, šliaužti, stovėti ir vaikščioti. Jai buvo įtariamas vaikų cerebrinis paralyžius, tačiau tėvai stengėsi neprarasti optimizmo. Viltys, kad dukrytė prisivys bendraamžius ir gyvens panašų gyvenimą į jų, žlugo, kai dvejų ji sunkiai susirgo inkstų liga pielonefritu, kurią lydėjo komplikacija – autoimuninis encefalitas. Žodis „autoimuninis“ reiškia, kad organizmas žeidžia pats save, o „encefalitas“ byloja, kad kalbama apie galvos smegenų pažeidimus. Lyg dar to būtų maža, prie mergaitės pagrindinių diagnozių – epilepsijos ir cerebrinio paralyžiaus – prisijungė mišrus raidos sutrikimas ir, būdama dvejų metukų, Amelija užmiršo, ką iki tol mokėjo.
Amelija su mama Jūrate yra išbandžiusios įvairiausias mankštas ir kitas reabilitacijos priemones. Kai kas iš jų atrodė veiksminga, kai kas – neitin. Ką mergaitei rekomenduoja Lietuvos gydytojai? Mamos atsakymas skeptiškas: „Daugelis jų nusiteikę, kad cerebrinis paralyžius neišgydomas, tad ko čia besistengti… Bet juk yra daugybė pavyzdžių, kaip įvairios metodikos, nors šios negalios ir neišgydo, labai pagerina neįgaliųjų būklę.“

VšĮ Aušaitis dovanoja Amelytei Delfinų terapiją ir viltingai tikisi, kad ji prisidės prie mergytės sveikatinimo ir padovanos malonių akimirkų.

AGOTA.

Agotėlei reikalinga nuolatinė priežiūra. Visos mergytės ligos įgimtos: progresuojanti hidrocefalija-vandenė,  spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius, ko pasekmė – sumažėjusi judesių amplitudė, raumenys įtempti, silpni, visa tai lydi stiprus raidos sutrikimas.

Agotėlės priežiūros ir reabilitacijos rūpesčiai gula išskirtinai ant tėčio pečių.

Kad tėtis galėtų dirbti, keletą savaičių per mėnesį Agota praleidžia Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikio namuose socialinės globos skyriuje “Atokvėpis”. Kitu laiku jie eina pasivaikščioti arba lanko močiutę.

VšĮ “Aušaitis” siekia palengvinti tėčiui tenkančią naštą kompensuodamas dalį įmokų Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams.

LUKAS.

Kai Lukui buvo 7 mėnesiukai, jam buvo atlikti išsamūs tyrimai Liubeko medicinos universitetinėje pediatrijos klinikoje Vokietijoje. Diagnozė negailestinga – Pelizäus-Merzbacho liga, itin retas centrinės nervų sistemos sutrikimas, pasireiškiantis koordinacijos, motorinių gebėjimų, ir protinių funkcijų sutrikimais. Dėl genų defekto sutrikus nervinių ataugų dangalo mielino gamybai, Lukas turi visišką negalią: nekoordinuoja judesių, rankytėse nenulaiko nei žaislų, nei šaukšto, valgo tik sutrintą maistą, nepasėdi, nepasiverčia ant šono, nors vaikystėje buvo įdėta daug pastangų masažuojant ir mankštinant Luko kūną. Visą laiką vaikas leidžia lovoje ir tik trumpai – neįgaliojo vežimėlyje, nes dėl kūno deformacijos ir stuburo iškrypimo nebegali ilgesnį laiką jame pasėdėti, tad mieliau renkasi būti namie.

Ši liga labai reta ir jai gydymo, deja, nėra.

Luko mama Virginija: „Tokia mūsų kasdienybė, kitokio gyvenimo ir nebeįsivaizduojame.  Esame labai dėkingi Aušaičiui už skiriamas lėšas. Prieš metus, keliantis į kitus namus, už jas sūnui pirkome lovą, komodą, spintą, pakeitėme antčiužinius, patalynę. Anksčiau gauta parama buvo panaudota įsigyjant maisto trintuvą, planšetę (Lukas pats negali ja naudotis, tačiau labai mėgsta, kai mama su juo, pasisodintu ant kelių, pažaidžia vaikiškus kompiuterinius žaidimus. Tai jį nuramina, atpalaiduoja). Per tuos metus, kai mus globoja Aušaitis, tikrai pagerėjo mūsų su Lukučiu padėtis, nes aš pati, visą parą prižiūrėdama neįgalų sūnų, negaliu dirbti ir gaunu tik valstybės socialinę pašalpą. Ačiū“.

MARTYNAS.

Martynui diagnozuotas mišrus specifinis raidos sutrikimas, autizmas.

Pasakoja mama Lina:

Martynui reikalinga nuolatinė priežiūra, jis ištaria tik kelis žodžius, bendraujame gestų pagalba. Martynas mėgsta bendrauti, tačiau sunkiai valdo elgesį ir emocijas, dažnai yra priešgyniavimo būklėje, tuo metu gali ir kitam suduoti, ir save sužaloti. Visais būdais stengiasi patraukti dėmesį, nejaučia ribų, gali viešoje vietoje atsigulti ant žemės, išsirengti nuogai, tad jam reikalingi specialūs rūbai. Naktį nuolat būdrauja, migdomieji mažai gelbėja, tad nuolat ieškau būdų, kaip jį nuraminti. Martyno raumenynas itin silpnas, tad sunkiai laiko pusiausvyrą, gali bet kada nugriūti.

Esu išsiskyrusi, šiuo metu nedirbu, tad Aušaičio skiriama parama labai gelbėja. Už skiriamus pinigus galime pasisiūti specialių kombinezonų su užtrauktukais nugaroje, skarelių seilėtekiui, nueiti į masažus, kad nors kiek sustiprėtų raumenys. Neseniai įsigytas nemažai kainuojantis kanapių aliejus (CBD) Martynui padeda aprimti.

 

Esu be galo dėkinga Aušaičiui už paramą. Dar ir dar kartą labai AČIŪ.

VITALIJUS.

Vitalijui diagnozuotas spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius. Dėl smegenų pažeidimų nesivysto biologiniai judesio mechanizmai, reikalingi, kad organizmas galėtų savarankiškai judėti, maitintis. Tačiau fizinė negalia nesutrukdė Vitalijui siekti išsilavinimo – jis lanko Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklą.

Kaip teigia Vitalijaus mama, berniukas labai imlus ir motyvuotas mokytis, pedantiškas ir draugiškas.

VšĮ Aušaitis kiekvieną mėnesį Vitalijui skiria paramą kineziterapijai, masažams, logopedo konsultacijoms bei būtinoms medicininėms priežiūros priemonėms įsigyti.

URTĖ.

Urtei 9-eri. Gimdymo metu mergytė patyrė sunkių traumų, perpus lūžo kaukolė, patempti kaklo slanksteliai, išsivystė sepsis, meningitas. Urtės gyvenimo pradžia buvo sudėtinga, jai buvo diagnozuojamos vis naujos ligos ir sveikatos sutrikimai. Bėgant laikui sveikata negerėjo, Urtė negalėjo laikyti galvytės, nesėdėjo, nesivartė, nesidomėjo žaislais. Urtelės diagnozės: generalizuota epilepsija, diskinezinis cerebrinis paralyžius, gastrostoma, įgimta hidronefrozė, regimųjų nervų subartrofija. Sunkiai serganti mergaitė gyvena nuolatinėje tėvelių priežiūroje. Mergaitė maitinama per pilve įvestą gastrostomos vamzdelį, gleivės iš kvėpavimo takų siurbiamos specialiu prietaisu, jai implantuotas port kateteris. Mergaitė nelaiko galvytės, nesivarto, todėl nuolat reikia keisti jos padėtį, gerti itin daug vaistų.

VšĮ “Aušaitis” džiaugiasi galėdamas prisidėti prie Urtei reikalingų valstybės nekompensuojamų slaugos priemonių bei specialaus maisto įsigijimo.

OSKARAS.

Oskaras, vienas iš dvynių, gimė 28 savaitę, sverdamas vos 950 gramų. Nuo pat gimimo jis kovojo su sveikatos iššūkiais, įskaitant smegenų pažeidimus ir spastinį kvadripleginį cerebrinį paralyžių.Nepaisant sunkumų, Oskaras parodė didžiulį ryžtą. Nuo sliaužimo iki ropojimo, jis kiekvieną dieną stebino tėvus savo progresu. Tėveliai susidūrę su diagnoze nusprendė imtis visų įmanomų veiksmų,  intensyvios reabilitacijos Santaros klinikose, privačių sesijų Vaiko raidos klinikoje Žvėryne. Gydymo kelionė nuvedė net iki Lenkijos, į Centrum Intensywnei Terapii Olinek, kur Oskaras pradėjo rodyti dar didesnį progresą. Kiekvieną dieną Oskaras daro žingsnius pirmyn, o jo broliui dvyniui tai yra didžiausia įkvėpimo šaltinis.

VšĮ “Aušaitis” finansinės paramos tikslas yra padėti Oskarui vaikščioti. Mes tikime Oskaru ir jo gebėjimu pasiekti šį tikslą.

KRISTIJONAS.

Kristijonas yra įkvepiantis penkerių metų berniukas, kuris, gimė sveikas. Tačiau  šiek tiek vėliau pasireiškė berniuko nerimastingumas, vėlavo stambiosios motorikos raida, raumenų tonusas buvo labai žemas, o kojytėse ryškėjo keista įtampa. Pirmąjį gyvenimo metus Kristijonas praleido sliaužiodamas tik rankų pagalba ir sėdėdamas su ištiestomis, įsitempusiomis kojomis.

Įtarę, kad kažkas negerai, Kristijono tėvai kreipėsi į specialistus ir sužinojo šokiruojančią diagnozę – spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius. Tačiau ši diagnozė netapo kliūtimi kūdikio pažangai. Prieš dvejus metus Kristijonui buvo atlikta stuburo operacija (Selektyvinė dorzalinė rizotomija, SDR), kuri padėjo jam pasiekti didelę pažangą. Nors dėl intensyvių reabilitacijų Kristijonas negalėjo lankyti darželio ar žaisti su bendraamžiais, jis entuziastingai dalyvavo reabilitacijos procese, kuris jam labai patiko.

Kristijonas yra aistringas sportininkas ir intensyviai dirba, siekdamas savo svajonės – vaikščioti be jokios pagalbos. Per pastaruosius metus jis atliko 11 intensyvių reabilitacijų, kainavusių beveik 24 000 eurų. Jo ryžtas ir progresas įkvepia visą šeimą ir aplinkinius, o tėvai, vedami vilties ir tikėjimo stebuklu, siekia, kad Kristijonas galėtų vaikščioti savarankiškai.

Kristijono šeima dėkoja VšĮ “Aušaitis”, kuri suteikė taip reikalingą reabilitacijai paramą ir palaikymą šioje Kristijono kelionėje.